Vilniaus universitetas
Schemos aprašas
Vilniaus universiteto struktūra sudaryta remiantis Vilniaus universiteto Statutu ir kitais vidiniais veiklos dokumentais ir teisės aktais, jie pasiekiami čia.
Vilniaus universitetas – seniausia šalies nacionalinės reikšmės mokslo ir studijų institucija. Universitetas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir savo Statuto laiduojamą autonomiją, visais galimais teisėtais būdais ir priemonėmis užtikrina, saugo ir gina kultūros, mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę.
Norėdami suprasti, kaip veikia aukštojo mokslo institucija, turime suvokti jos struktūrą, valdymo organus, jų funkcijas ir sąsajas, todėl šioje pateiktoje schemoje pateikiamos naudingos nuorodos į pagrindinius informacijos šaltinius, dokumentus, kurie atnaujinami jiems pasikeitus.
Vilniaus universitetas savo Statute įtvirtina svarbias nuostatas visiems Vilniaus universiteto Studentams. Statutas suteikia svarbią teisę ir atsakomybę Vilniaus universiteto Studentų atstovybei atstovauti visiems Vilniaus universiteto studentams. Plačiau apie tai VU Statuto 21 straipsnio 8-12 dalyse.
Šis aprašas ir schema leis lengviau atstovauti ir susivokti visoje sistemoje. Jei kiltų papildomų klausimų, kreipkitės į VU SA.
Apie šiuos darinius plačiau galite susipažinti VU Statute.
Rektorius
Vienasmenis Universiteto valdymo organas ir Universiteto vadovas. Rektorius veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja, atsako už Universiteto veiklos tikslų įgyvendinimą, kokybišką darbų organizavimą, Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą.
Plačiau apie Rektoriaus funkcijas, darbotvarkę.
Taryba
Universiteto valdymo organas atsakingas už strateginę Universiteto plėtrą, veiklos kokybę, finansus bei struktūros pokyčius.
Tarybą sudaro vienuolika narių, iš kurių du yra VU SA deleguoti atstovai. Plačiau apie tarybos priimtus sprendimus.
Senatas
Užtikrina kultūros, mokslo, tyrimų ir dėstymo laisvę Universitete, Universiteto bendrųjų akademinių reikalų ir kitų tiesiogiai su viso Universiteto akademine veikla susijusių klausimų kolegialų aptarimą bei jiems įgyvendinti reikalingų teisės aktų priėmimą.
Universiteto Senatą sudaro 46 narys, iš kurių 9 yra VU SA deleguoti atstovai.
Plačiau apie Senato priimtus sprendimus.
Senato komitetai
Itin svarbiems su mokslu, menu ir studijomis susijusiems Universiteto veiklos klausimams spręsti yra sudaryti trys Senato komitetai: Mokslo, Studijų bei Kokybės ir plėtros. Kiekvienas komitetas nagrinėja atitinkamos srities klausimus bei teikia išvadas Senatui.
Šiuo metu Senate veikia 3 nuolatiniai komitetai:
- Studijų komitetas – nagrinėja klausimus, susijusius su studijų vykdymu ir kokybe Vilniaus universitete.
- Mokslo komitetas – nagrinėja klausimus, susijusius su mokslo vykdymu bei plėtra Vilniaus universitete.
- Kokybės ir plėtros komitetas – kontroliuoja, kaip veikia studijų kokybės užtikrinimo sistema, nagrinėja su Vilniaus universiteto vidaus išteklių paskirstymu, plėtra susijusius klausimus.
Senato kolegija
Senato veiklai organizuoti sudaroma Senato kolegija, susidedanti iš Senato pirmininko, Senato pirmininko pavaduotojo (-ų) ir Komitetų pirmininkų ir Studentų atstovo. Senato kolegijos posėdžiuose Komitetų pirmininkai pristato Komitetuose apsvarstytus ir numatytus teikti Senatui klausimus bei tvirtinamas Senato metų darbo planas.
Plačiau apie Senato kolegiją ir Senato veiklą.
Senato komisijos
Senato komisijos yra Senato sudarytos komisijos, padedančios įgyvendinti Universiteto tikslus bei uždavinius. Senato komisijos atskaitingos Senatui.
Šiuo metu yra 7 Senato komisijos:
- Centrinė rinkimų komisija – kuria VU valdymo organų rinkimų tvarką ir užtikrina skaidrius bei tinkamus VU valdymo organų rinkimus. Veikloje vadovaujasi: šiais nuostatais.
- Centrinė akademinės etikos komisija – sprendžia ginčus bei klausimus, susijusius su akademinės etikos pažeidimais, kuria ir nuolatos atnaujina VU akademinės etikos kodeksą. Veikloje vadovaujasi: šiais dokumentais.
- Centrinė ginčų nagrinėjimo komisija – nagrinėja skundus bei pareiškimus tarp Universiteto bendruomenės narių, nesusijusius su akademinės etikos pažeidimais. Veikloje vadovaujasi: šiais dokumentais.
- Akademinio protokolo komisija – kuria ir nuolatos atnaujina akademinių apeigų protokolą bei akademinių renginių aprašus. Veikloje vadovaujasi šiuo protokolu.
- Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų komisija – svarsto ir teikia Senatui tvirtinti kandidatūras gauti Universiteto profesoriaus emerito, afiliuotojo profesoriaus, docento, mokslo darbuotojo bei garbės daktaro, alumni, mecenato vardus. Veikloje vadovaujasi šiais nuostatais.
Rektoriaus komanda (Mažasis rektoratas)
Vicerektorius (-ė) - Rektoriaus teikimu vieną iš prorektorių Taryba skiria eiti pirmojo prorektoriaus – vicerektoriaus – areigas.
Prorektoriai – administruoja Rektoriaus jiems pavestą Universiteto veiklos ar valdymo sritį. Kiekvienas jų atitinkamoje srityje veikia Rektoriaus vardu ir padeda valdyti Universitetą. Šiuo metu Universitete yra 4 prorektoriai:
- Mokslo prorektorė;
- Studijų prorektorius;
- Partnerystės prorektorius;
- Organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorius.
Kancleris
Kancleris padeda Rektoriui valdyti Universiteto išteklius, tvarkyti finansus, užtikrinti Universiteto vidaus tvarką ir reikiamas materialines bei organizacines sąlygas Universiteto Senato ir Tarybos veiklai.
Plačiau apie Rektoriaus komandos narius.
Patarėjai
Rektorius atsižvelgdamas į poreikį gali skirti patarėjus įvairiais klausimais.
Centrinė administracija
Universiteto centrinė administracija, veikianti tam, kad Universitetas galėtų vykdyti savo veiklą, yra suskirstyta į skyrius, padalinius, tarnybas, departamentus. Centrinę administraciją sudaro:
- Rektoriaus biuras
- Bendruomenės gerovės skyrius
- Komunikacijos ir rinkodaros skyrius
- Civilinis ir darbų saugos skyrius
- Finansų departamentas
- Mokslo ir inovacijų departamentas
- Personalo skyrius
- Plėtros departamentas
- Strateginio planavimo skyrius
- Studentų paslaugų ir karjeros skyrius
- Studijų administravimo skyrius
- Studijų kokybės ir plėtros skyrius
- Tarptautinių ryšių skyrius
- Teisėkūros skyrius
- Teisės taikymo skyrius
- Vidaus audito skyrius
- Viešųjų pirkimų skyrius
Visų šių skyrių kontaktus rasite: čia
Studentų atstovams svarbu bendradarbiauti su beveik visais VU veikiančiais skyriais, nes jie gali būti yra partneriai, kurie padeda patobulinti universitetinį gyvenimą studentams.</>
Rektoriaus sudaromos komisijos ir komitetai
Rektorius gali formuoti komisijas ir komitetus svarbiems Universiteto klausimams spręsti.
Partnerystės profesorių ir partnerystės docentų pareigų suteikimo patariamasis komitetas
Komitetas VU rektoriui teikia nuomonę dėl VU partnerystės profesorių ir partnerystės docentų pareigybių suteikimo. Šios pareigybės leidžia paskaitas Vilniaus universitete dėstyti garsiems Lietuvos verslo atstovams, diplomatams ir kitiems savo sričių specialistams, užimantiems vadovaujančias pareigas ar turintiems didžiulę praktinio darbo patirtį. Komitetas savo veikloje vadovaujasi šiais nuostatais.
VU geriausių dėstytojų pripažinimo komisija
Komisija svarsto kandidatų veiklą ir teikia Rektoriui rekomendacijas dėl kandidatų pripažinimo geriausiais metų dėstytojais. Kandidatūras iš Vilniaus universiteto studentų siūlomų dėstytojų Komisijos svarstymui teikia kamieninio akademinio padalinio administracija kartu su VU SA padaliniu. Komisija savo veikloje vadovaujasi šiuo aprašu.
VU priėmimo komisija
Komisija svarsto ir teikia Universiteto rektoriui tvirtinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų kandidatūras akademinėms pareigoms užimti.
Vienkartinių tikslinių stipendijų skirstymo komisija
Sprendžia, kam ir kokio dydžio skirti vienkartines tikslines stipendijas už pasiekimus kultūros, sporto, mokslo ar visuomeninėje veikloje. Veikloje vadovaujasi: šiais principais.
Plačiau apie VU teikiamas stipendijas:
Rektoriaus sudaromos darbo grupės
Rektorius taip pat gali steigti darbo grupes tam tikriems klausimams spręsti. Darbo grupės yra trumpalaikės ir sudarytos iki reikiamo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Statuto parengimo, modulinių studijų įvedimo ir kt.).
Rektoratas
Rektoriaus patariamasis darinys, sudarytas iš visų Universiteto kamieninių akademinių ir neakademinių padalinių vadovų bei Studentų atstovybės prezidento. Rektoratas svarsto visus svarbiausius su mokslu, studijomis, finansais ir plėtra susijusius klausimus bei teikia išvadas Universiteto Tarybai, Senatui, Rektoriui, kurie pagal savo veiklos sritį priima galutinius sprendimus.
Plačiau apie Didžiojo rektorato sudėtį.
Vilniaus universiteto kamieniniai akademiniai padaliniai (VU KAP)
Fakultetai, institutai, centrai, mokyklos – tai vidiniai organizaciniai Universiteto dariniai, kuriuose vykdoma visų rūšių pagrindinė Universiteto veikla.
Veikla grindžiama pavyzdiniais VU KAP nuostatais
Šiuo metu Universitete yra penkiolika VU KAP
Išsamiau apie VU KAP - VU schemoje (paspausk schemoje ant KAP ir galėsi nueiti į jo puslapį)
Vilniaus universiteto kamieniniai neakademiniai padaliniai (VU KNAP)
Jie steigiami paslaugoms, užtikrinančioms akademinių padalinių veiklą, teikti ir kitoms neakademinėms Universiteto funkcijoms atlikti. Šių organizacinių darinių vieta Universiteto valdymo struktūroje nustatyta Pavyzdiniuose Vilniaus universiteto kamieninių neakademinių padalinių nuostatuose, kuriuos tvirtina Rektorius.
Visi VU KNAP pateikiami čia.
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA)
Seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė, ne pelno siekianti, nepolitinė, ekspertinė švietimo organizacija, atstovaujanti studentų interesams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.
VU SA yra vienintelė studentų atstovybė, kuri savo studentų interesams atstovauja nacionaliniu mastu.
Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba doktorantūroje.
Studijų programos kelias
Šiame skyriuje yra pateiktas pokyčių studijų programose priėmimo procesas Vilniaus universitete.
Skyrius susidaro iš trijų poskyrių. Pirmajame sužinosite, koks Vilniaus universiteto organas yra tiesiogiai atsakingas už studijų programų valdymą ir į kokias dvi kategorijas yra skirstomi programų pakeitimai. Antrasis poskyris supažindins, kokie vidiniai ar išoriniai faktoriai žymi poreikį inicijuoti studijų programos tobulinimo procesą. Paskutinysis poskyris pristato esminių ir neesminių pakeitimų studijų programose scenarijus atkreipiant dėmesį į Vilniaus universiteto organus, atsakingus už planuojamų pakeitimų patvirtinimą.
Kas atsakingas už studijų programos pakeitimus?
Studijų programa, tam, kad ji atlieptų šalyje vykstančius pokyčius ir studentų bei dėstytojų lūkesčius, yra nuolatos tobulinama. Studijų programos tobulinimas gali apimti įvairius procesus, pradedant studentų atsiliepimų apie programą analizėmis, kurios yra reikalingos įsivertinimo tikslams, baigiant studijų programos dalykų, dėstytojų ar net pavadinimo keitimu. Vilniaus universitete yra reglamentuota, jog studijų programų komitetai (toliau – SPK), kurie yra tiesiogiai atsakingi už studijų programas, bent kartą per semestrą susirinktų į posėdžius, kuriuose būtų aptariama kryptis kokybiškesnės programos link.
Plačiau su SPK funkcijomis galite susipažinti čia.
Pokyčiai studijų programoje skirstomi į esminius ir neesminius. Žemiau pateikiami pokyčių pavyzdžiai:
| Esminiai pakeitimai | Neesminiai pakeitimai |
|---|---|
| Studijų programos pavadinimas | Studijų dalyko pavadinimas |
| Studijų programos tikslas, siekiniai | Studijų dalyko tikslas, siekiniai |
| Studijų programos apimtis kreditais | Studijų dalyko apimtis kreditais |
| Studijų programos vykdymo trukmė | Studijų dalyko perkėlimas į kitą semestrą |
| Studijų kryptis ar kvalifikacinis laipsnis | – |
| Studijų forma | – |
| Studijų programos vykdymo kalba | Studijų dalyko vykdymo kalba |
| – | Studijų dalyko dėstytojas, turinys, vertinimo strategija, literatūra |
| – | Naujo studijų dalyko įvedimas, studijų dalyko pašalinimas arba studijų dalyko tipo keitimas (iš pasirenkamojo į privalomąjį ir atvirkščiai) |
Tada, kai yra svarstomi esminiai pokyčiai studijų programoje, SPK sprendimo neužtenka, jiems turi pritarti ir kiti už studijas atsakingi Universiteto dariniai (pavaizduoti šio skyriaus paskutiniame poskyryje esančioje schemoje).
Kaip inicijuoti pokytį?
Kiekvienas inicijuojamas pokytis privalo turėti aiškų pagrindą, kuriuo remiantis reikėtų tobulinti programą:
Studentas, kuris mato savo studijų programos problemas arba turi pasiūlymų jos tobulinimui, gali perduoti savo nuomonę tiesiogiai SPK pirmininkui arba studentų atstovui tame SPK. Komitetas studentų pasiūlymus gali vertinti ne tik kokybiškai, bet ir kiekybiškai. Todėl patariama kreiptis dėl didesnei daliai studentų grupės aktualių klausimų, suderinus juos su studentų atstovu. Studentų atstovas atliks visus reikiamus veiksmus nuo problemos identifikavimo iki pasiūlymo parengimo nunešimo į komitetą ir atstovavimo studentų interesams posėdžio metu.
Koks studijų programos pakeitimo iniciatyvos kelias iki jos įgyvendinimo?
Jeigu planuojamas studijų programos pakeitimas yra neesminis, SPK posėdžio metu yra aptariama konkreti problema, vyksta diskusija dėl geriausio jos sprendimo ir galiausiai yra priimamas nutarimas. Tam tikrų KAP atvejais šie nutarimai turi būti patvirtinti KAP taryboje.
Jeigu inicijuojamas programos pakeitimas yra esminis, tada studijų programos komitete priimtas nutarimas turi būti patvirtintas KAP taryboje, o po to nutarimas pakyla iki Universiteto centrinio darinio – Senato. Senato Studijų komitete pakeitimas yra peržiūrimas ir tvirtinamas, o vėliau galutinai patvirtinamas Senato posėdžio metu. Tuo atveju, jeigu bet kuriame iš darinių siūlomam programos esminiam pokyčiui nėra pritariama, šis yra grąžinamas koreguoti ankstesniam dariniui. Pavyzdžiui, nepatvirtinus KAP tarybai, klausimas grįžta į SPK, o nepritarus Senato studijų komitetui, klausimas grįžta į KAP tarybą, o ši neretai svarstymą vėl grąžina į SPK.