Studentų atstovo veikla ir kompetencijos
Studentų atstovo veiklą galime apibrėžti skirtingai instituciniu ir nacionaliniu lygmenimis. Tačiau, neatsižvelgiant į šias skirtingas dedamąsias, atstovavimą mes galime suprasti kaip savotiškus susitarimus, neretai atsispindinčius pareigybių aprašuose (jeigu tokie sudaromi), kurie priklauso nuo studentų savivaldos veiklos, turimų išteklių, dabarties aktualijų ir kitų kintamųjų. Tuo tarpu atstovavimui reikalingos kompetencijos yra iškeliamos iš vykdomos veiklos ir ugdomos studentų savivaldos organizuojamų mokymų eigoje, atstovui vykdant savišvietą arba mokantis iš patirties.
Toliau šiame gide yra aprašoma problemos sprendimo eiga.
1. Problemos sprendimo eiga
Šiame skyriuje yra pristatomas problemos sprendimo procesas nuo pat jo susiplanavimo iki atsiskaitymo studentams už atliktą veiklą remiantis įprastine studentų savivaldų patirtimi bei praktikomis. Toliau pateikiama medžiaga yra rekomendacinio pobūdžio ir ja reikėtų naudotis lanksčiai, kadangi nėra vieno teisingo kelio sprendžiant įvairias iškylančias situacijas.
Problemos sprendimas gali būti gana ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis aiškaus tikslo, detalaus susiplanavimo, jau turimų bei papildomai surinktų duomenų analizės ir loginio mąstymo gebėjimų.
Dažnu atveju, remiantis gerosiomis užsienio patirtimis, šis procesas vyksta koordinuotai – studentų atstovai visuose žingsniuose bendradarbiauja su jų veiklą koordinuojančiu asmeniu, kuris konsultuoja atstovavimo klausimais, teikia reikiamą metodinę medžiagą, pagal poreikį organizuoja kompetencijų kėlimo užsiėmimus ir stebi bei registruoja studentų atstovų veiklą siekiant efektyvios vidinės komunikacijos.
Itin svarbu pabrėžti, jog kiekvienas veiksmas problemų sprendimo procese nuo pat pirmojo turi būti atliktas kuo kokybiškiau, kadangi nepastebėtos klaidos gali smarkiai ir negrįžtamai paveikti tolimesnių veiksmų kokybę. Toliau yra pateikiama problemos sprendimo proceso eiga, o likusiuose poskyriuose atkreipiamas dėmesys į šiuos žingsnius:
- Problemos identifikavimas ir sprendimo kelio planavimas
- Duomenų rinkimas, analizavimas ir apipavidalinimas
- Pasiūlymo rengimas, nešimas ir atsiskaitymas studentams
2. Problemos identifikavimas ir sprendimo kelio planavimas
Studentams atstovaujanti organizacija inicijuojamų pakeitimų nacionalinėje erdvėje gali imtis trimis būdais: kai į organizaciją kreipiasi studentas ar bet kuris kitas akademinės bendruomenės narys, įsitraukiant į kitų suinteresuotų šalių inicijuotas diskusijas arba inicijuojant pakeitimo eigą organizacijos viduje.
2.1. Situacijos analizė ir problemos identifikavimas
Pirmiausia atliekama situacijos analizė – identifikuojama jau esama teisinė bazė, bandoma surasti naudingos informacijos, bendraujama su studentų atstovais ir suinteresuotosiomis šalimis, kurios yra susijusios su inicijuojamu pakeitimu. Atlikus šią analizę matoma visa reali situacija ir tada pasirenkama konkreti problema, kurią norima spręsti. Surenkama visa svarbiausia su pasirinkta problema susijusi informacija (statistika, nuorodos į aktualius dokumentus ir pan.). Ši medžiaga susisteminama bei panaudojama keliantis tikslą ir sudarinėjant problemos planą. Šiame etape svarbu išsikelti potencialius klausimus, kurie reikalingi tyrimo atlikimui.
2.2. Tikslas
Identifikavus problemą, atstovas turi keliauti prie tikslo išsikėlimo, kuris yra sąlygojamas suinteresuotųjų šalių. Šiame etape galima vadovautis SMART principu, kuris formuluojamam tikslui kelia šiuos reikalavimus, t.y., nurodo, koks turėtų būti tikslas:
- Konkretus – formuluotė aiški bei suprantama, yra akivaizdu, ko norima konkrečiai pasiekti;
- Išmatuojamas – aiškiai įvardinta, kokius rodiklius ar kriterijus matuosime po numatyto termino. Kitaip tariant, turi būti aišku, kada tikslas bus pasiektas ne tik laiko, bet ir rezultato atžvilgiu;
- Įgyvendinamas – realus rezultato pasiekiamumas, t.y., realu pasiekti išsikeltą tikslą;
- Prasmingas – siekiama aktualaus, esmingo pokyčio;
- Apibrėžtas laike – aiškiai apibrėžta tikslo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga.
Tikslas turi būti tik vienas. Rekomenduojama tikslą formuluoti taip, kad jis būtų kuo mažiau kintantis.
2.3. Veiksmų planas
Turint aiškią problemą ir suformulavus tikslą, turi būti nustatyti problemos sprendimo veiksmai ir jų rezultatai, todėl šioje dalyje nusimatomi tikslo įgyvendinimo uždaviniai. Veiksmai, turėtų padėti panaikinti problemos kilimo priežastis, atitinkamai panaudojant informaciją surinktą pirmą žingsnyje.
| Nr. | Veikla problemai spręsti | Terminas, iki kada veikla atlikta | Atsakingas už veiklą asmuo | Kaip įsitikinti, kad veikla padaryta? |
|---|---|---|---|---|
| 1. | ||||
| 2. |
Problemos sprendimų veiksmų plano lentelė.
2.4. Rizikos
Sukūrus problemos sprendimo veiksmų planą svarbu įsivertinti, kokios rizikos gali iškilti įgyvendinant veiklas. Rizika – įvykis, kuris su tam tikra tikimybe gali įvykti problemos sprendimo vykdymo metu ir neigiamai paveikti problemos sprendimo veiksmų įgyvendinimą. Galima parašyti riziką kiekvienam veiksmui iš veiksmų lentelės arba nusimatyti bendrai kylančias rizikas. Rizikų skaičius nėra ribojamas, todėl reikia nusimatyti esmines. Rizikos, kurių galimas poveikis ir tikimybė yra dideli, neturėtų likti šioje lentelėje ir pagal tokias rizikas turi būti koreguojamas problemos sprendimo veiksmų planas.
| Rizika | Galimas rizikos poveikis (didelis, mažas, vidutinis) | Tikimybė, kad rizika įvyks (didelė, maža, vidutinė) | Ką daryti, kad rizika nepasiteisintų (neįvyktų)? | Ką daryti, rizikai pasiteisinus (įvykus)? |
|---|---|---|---|---|
| 1. | ||||
| 2. |
Rizikų lentelė.
2.5. Įgyvendinimas
Šioje dalyje pereiname prie kitų atstovo veiklai ir kompetencijai reikalingų etapų, t.y. duomenų rinkimo, analizavimo ir apipavidalinimo bei pasiūlymo rengimo, nešimo ir atsiskaitymo studentams.
3. Duomenų rinkimas, analizavimas ir apipavidalinimas
Nagrinėjant problemą mes naudojame informaciją ir duomenis. Pirminei problemos analizei pasitelkiame antrinius duomenis iš jau esamų šaltinių (pavyzdžiui, STRATA, „Eurostudent", „Eurydice" ir t.t.), o esant poreikiui gilesnei problemos analizei inicijuojame pirminių duomenų rinkimą.
Studentų nuomonės rinkimo iniciatyvumas gali būti dvejopas – nuomonė gali būti renkama reaktyviai (kai to reikalauja išorinės paskatos) arba proaktyviai (nepaisant išorinių paskatų siekiant patikrinti problemų (ne)buvimą tam tikru klausimu). Yra įvairių kiekybinių bei kokybinių nuomonės rinkimo formatų (stebėjimas, turinio analizė ir t.t.), bet dažniausi studentų atstovavimo kontekste yra naudojami šie trys: focus grupė, anketavimas arba mišrusis būdas (focus grupės ir anketavimo derinys).
Focus grupė – tai yra fizinis (arba virtualus) susitikimas su studentais, kurį moderuoja studentų atstovas ir kuris yra protokoluojamas siekiant pažymėti dalyvių išsakytas mintis. Šis formatas yra naudingas tuo, jog juo įmanoma užtikrinti daugiau kokybinių duomenų, kadangi moderuojant pokalbį galima pateikti patikslinamųjų klausimų, palaikyti diskusiją su focus grupės dalyviais. Vis dėlto, kadangi įprastai focus grupėse dalyvauja mažai studentų (efektyviausia, kai dalyvauja 6--10 studentų), naudojant tik šį formatą negaunama daug kiekybinių duomenų, nebent yra organizuojamos kelios focus grupės tuo pačiu klausimu su skirtingais dalyviais.
Kitas studentų nuomonės rinkimo formatas yra anketavimas (elektroninės arba fizinės apklausos). Šis formatas gali būti naudingas tuo, jog apklausa galima gauti daugiau kiekybinių duomenų, ir taip pat yra sukuriamos galimybės visai tikslinei auditorijai įsitraukti į nuomonės rinkimo procesą. Kita vertus, didžiausia grėsmė vykdant apklausas (ypač su atvirais klausimais) yra trumpi, nereprezentatyvūs duomenys, kurių nebeįmanoma patikslinti. Siekiant išvengti šios grėsmės yra būtina skirti pakankamai dėmesio apklausos klausimų formulavimui, jų skaičiaus nustatymui, o taip pat pagal poreikį derinti šį formatą su focus grupės formatu.
Surinkus duomenis galima pereiti prie jų analizavimo ir apipavidalinimo. Šie du veiksmai yra tiek ir susiję tarpusavyje, tiek ir priklausomi nuo taikyto duomenų rinkimo metodo. Be to, kadangi neretai gautų duomenų yra nemažai, analizuojant ir apipavidalinant duomenys yra pasitelkiama įvairi programinė įranga – SPSS, „Microsoft Excel" ir t.t. Pirmasis žingsnis analizuojant duomenis būtų jų paruošimas apdorojimui – taikius kiekybinius metodus šį etapą apima duomenų „valymas" ir filtravimas, o taikius kokybinius metodus yra transkribuojami įrašai (jeigu buvo įrašytas garsas) ir išplečiami užrašai. Pavyzdžiui, paprastoje kiekybinėje analizėje dažniausiai atkreipiamas dėmesys į tokius dydžius, kaip vidurkis, mediana ar moda, o duomenys būna apipavidalinami procentinėmis išraiškomis bei grafinio pavaizdavimo priemonėmis (diagramos, lentelės). Taikant kiekybinius duomenų analizavimo metodus duomenų koreliacija nebūtinai parodo jų priežastinį ryšį.
Analizuojant kokybinius duomenis, didžiausią dėmesį reikėtų skirti pasikartojantiems šablonams, t.y. siekiama atrasti pasikartojančias sąveikas, nuomonę ir pan., kurie būna išreiškiami įvairiais žodžiais ar sakiniais, bet turi tą pačią pagrindinę mintį. Kokybinės duomenų analizė skirstoma į turinio ir diskurso analizę. Turinio analizėje duomenys yra skirstomi į kategorijas pagal panašius pasisakymus arba temas žodžių, frazių arba pastraipų lygmeniu. Diskurso analizėje yra akcentuojama išraiškų prasmė – teigiama, kad net ir nedideli frazių skirtumai gali pakeisti prasmę, tad duomenys yra tiriami kur kas smulkiau.
Kad ir koks duomenų analizavimo metodas būtų pasirinktas, apipavidalinti duomenys (kuriuos jau galėtume vadinti informacija) privalo būti pagrindžiami, detalūs, nuasmeninti, lengvai suprantami. Kadangi visa suformuota informacija arba atitinkamos jos dalys bus integruotos į rengiamą pasiūlymą, ją galima išsaugoti lengvai atidaromu failo formatu. Rekomenduojama šiame etape parengtą informaciją pateikti kitų studentų atstovų arba koordinuojančių asmenų peržiūrai, gauti iš jų grįžtamąjį ryšį ir pagal jį patobulinti parengtą medžiagą. Taip pat svarbu yra ją įkelti į studentų savivaldos administruojamą archyvą arba kitas duomenų talpyklas siekiant užtikrinti institucinę atmintį.
4. Pasiūlymo rengimas, nešimas ir atsiskaitymas studentams
Turint apipavidalintus duomenis studentų atstovai turi suformuoti pristatymus, pasiūlymus ar rekomendacijas ir jas pateikti atitinkamai institucijai. Atstovaujant studentų interesams dažnai studentų atstovams tenka pasitelkti advokaciją – ją galime suprasti kaip bet kokius veiksmus, kai pasisakoma už tam tikros socialinės grupės teises ir interesus, yra teikiamos rekomendacijos, palaikomos ar ginamos teisės, ar kalbama kurios nors konkrečios socialinės grupės vardu.
Toliau yra pateikiamas advokacijos planas, kuris padės pasiruošti nešti studentų nuomonę ir daryti įtaką sprendimų priėmimui vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu:
1. Pasiruošimas problemos pristatymui
Visų pirma reikia pasiruošti perteikti sprendžiamo klausimo problematiką -- kokia yra esama situacija, kuo ji yra netinkama ir ką tai lemia. Rekomenduotina atsakymus į šiuos klausimus pagrįsti surinktais duomenimis bei apklausų analize, taip pat įvardinti, kas šiuo metu trukdo turėti jūsų norimą situaciją.
2. Plano „minimum" ir plano „maksimum" susiformavimas
Ne visada pavyksta pasiekti nusimatyto pokyčio ir šiame momente gali kilti klausimas – ar vadovautis logika „viskas arba nieko"? Tam, kad pateikus pasiūlymą suinteresuotoms institucijoms ir gavus iš jų neigiamą atsakymą nebūtų iš karto nuleidžiamos rankos, rekomenduojama iš anksto nusimatyti du galimus scenarijų ekstremumus – pirmasis iš jų yra ideali situacija (planas „maksimum"), o antrasis yra patenkinama situacija (planas „minimum"). Tokių rėmų nustatymas gali padėti kritiniuose taškuose pakreipti klausimo nagrinėjimą į vieną ar kitą pusę, kas padėtų pasiekti arba maksimalaus užsibrėžto rezultato, arba pasiekti bent kokį nors rezultatą. Šių planų sudarymui nėra griežtų taisyklių – kartais planu „minimum" gali būti ir klausimo aptarimas atitinkamos institucijos posėdyje. Svarbiausia yra nebent tai, kad minimalus siekiamas rezultatas sukurtų galimybę su tam tikru klausimu dirbti ateityje, jeigu dabar to neįmanoma padaryti.
3. Tikslinių grupių nustatymas
Pasiekti vienam ar kitam pokyčiui dažnai reikia įtikinti tam tikrus asmenis ar jų grupes pritarti teikiamiems siūlymams, dėl to nešant studentų nuomonę yra svarbu įsivardinti, kas faktiškai gali priimti sprendimą dėl atitinkamo klausimo ir kas yra pagrindinės jūsų klausimu suinteresuotos grupės. Svarbu žinoti ir kokia tų suinteresuotų asmenų galia sprendimų eigai bei nuomonė jūsų klausimu. Jeigu žinome ne tik nuomonę, bet ir kokius interesus šalys atstovauja bei kokiomis vertybėmis vadovaujasi, galima išsiskirti, kuriuos iš jų įmanoma įtikinti, o kurie ir liks oponentais ar bent jau bus neutralūs. Kad ir kokia bebūtų išankstinė suinteresuotų asmenų nuomonė, pravartu nešant studentų nuomonę pasinaudoti visais kanalais, kuriuos turite tiems asmenims ar grupėms pasiekti (asmeninės pažintys, formalūs procesai, kita).
4. Paramos kūrimas
Nusistačius tikslines grupes galima įvertinti, kokį ir kokio stiprumo palaikymą savo tikslui galite mobilizuoti, taip pat ar galite remtis savo turimais ištekliais ir jau turimais paramos tinklais. Jeigu atrodo, kad tikslo siekimui pastiprinti iš esmės reikėtų tam tikro asmens ar grupės pagalbos, atsižvelkite, ar jie jau yra jūsų sąjungininkai, ar vis dėlto juos dar reikia įtikinti. Ieškant naujų sąjungininkų pravartu žinoti, ką įtikinti lengviausia, o ką sunkiausia, kas prisijungs tik tuo atveju, jei pirma įtikinsite jų draugus.
5. Žinutės formulavimas
Siekiant įtikinti palaikyti studentų atstovų poziciją kreipiantis į skirtingus asmenis bei grupes reikėtų įsivertinti žinutes, kurias nešate -- ar argumentai pakankamai svarūs ir įtikinantys, kaip jie atliepia dabartinį auditorijos mąstymą ir vertybes, ar nešama problematika ir jos sprendimas atliepia šiuo metu vyraujantį diskursą, ar tai bus nauja, atrodys įgyvendinama ir naudinga. Formuojant žinutę pravartu nusimatyti, kaip auditorija reaguos į jūsų žinutes, ar jūsų naudojama kalba nesukels sunkumų atitinkamai auditorijai ją suprantant, ar nėra per daug (arba per mažai) emocinės kalbos ir faktų, paremiančių siūlymus.
6. Komunikacijos kanalų nustatymas
Tam, kad klausimas būtų aktualizuotas, būtų įtikinti skirtingi asmenys ar grupės ir būtų prieita prie keliamų problemų išsprendimo, gali tekti ne vieną kartą skirtingais būdais pristatyti savo poziciją ir pasiūlymus. Kiekvienai auditorijai įtikinti galima išsiskirti skirtingus kelius jai pasiekti, kaip antai renginiai, susirinkimai, viešoji komunikacija ir kiti įvykiai, kuriuose galite transliuoti savo žinutę tai auditorijai. Renkantis komunikacijos kanalus savo argumentams paremti ir ištransliuoti suinteresuotoms šalims, pirma reikėtų įsivertinti, kiek pastangų reikia derantis, kalbantis, vedant dialogą iki jų įtikinimo, kokiais veiksmais tai būtų įmanoma pasiekti. Be to, planuojami veiksmai turėtų atitikti ir jūsų organizacijos platesnį kontekstą. Nusimatant veiksmus svarbu žinoti, kiek laiko turėsite komunikacijai, kokie kanalai būtų labiausiai girdimi / matomi jūsų auditorijos bei kiek šiems veiksmams išteklių turite.
7. Veiksmų plano parengimas
Pristatant problematiką bei jos siūlomus sprendimus pagal atitinkamą instituciją reikėtų pasirinkti ir pačią pristatymo formą bei nusimatyti kitų savo veiksmų planą.
Ar tai būtų mažiau formalus pristatymas skaidrių pavidalu, ar formalus dokumentas, kaip antai raštas, pozicija ar rezoliucija – pristatomas dokumentas privalo turėti aiškią ir pastovią struktūrą, kurioje turėtų būti pateikiama esama situacija ir jos problematika, apibendrintas nuomonės rinkimo procesas (jeigu buvo rinkta studentų nuomonė), gauti rezultatai ir pagal juos suformuluotos išvados, įvardijamos konkrečios problemos. Jeigu yra galimybė ir norima kuo paveikiau pristatyti problemas, galima ir argumentuoti, kodėl kalbate būtent apie šias problemas argumentaciją pakreipiant taip, kad ji atlieptų suinteresuotų asmenų ir grupių vertybes bei interesus. Esminė pristatymo vieta -- pasiūlymai problemoms spręsti – turi būti aiškiai suprantami ir logiški, atliepti pristatytų problemų sprendimą ir būti įgyvendinami. Pristatymo eigoje pravartu vengti buitinių žodžių, pateikiamuose dokumentuose nepalikti gramatikos ar stiliaus klaidų, argumentuojant vengti emocinio krūvio, patartina nenaudoti absoliutinimų, subtiliai pateikti auditorijai jautrias temas ir išlikti profesionaliems bei turėti kuo paremti savo siūlymus bei argumentus.
Susiplanavus visą savo veiklą galima imtis šio plano įgyvendinimo.
Rezultatų įvertinimas
Viso proceso eigoje svarbu vertinti, ar tinkamai atliekami suplanuoti veiksmai, ar jie pasiekia užsibrėžtus uždavinius, padeda judėti tikslo link. Remiantis susidariusiomis situacijomis klausimo sprendimo eigoje koreguokite ir numatytus veiksmus, jeigu reikia, imkitės nenumatytų, bet naudingų priemonių argumentams pagrįsti ir aktualizuoti problematikai ir pateikti savo pasiūlymus. Atlikę visus žingsnius įsivertinkite – kaip buvo sureaguota į pateiktus argumentus ir siūlymus, kokie komentarai išsakyti, ar priimti sprendimai patenkina jūsų lūkesčius problemai spręsti, ar reikėtų veikti toliau.
Atsiskaitymas studentams
Kad ir kokie buvo įdėto darbo rezultatai, visada reikėtų tinkamai atsiskaityti studentams – pristatyti, kokia problema buvo spręsta, kokie studentų nuomonės tyrimo rezultatai, kokie buvo studentų atstovų siūlyti pokyčiai ir kokie sprendimai (ne)buvo priimti. Jeigu galima dalintis informacija dar nepriėjus tam tikrų institucijų sprendimų klausimo atžvilgiu, būtų sveikintina realiu laiku aktualizuoti studentams sprendžiamą problemą ir informuoti apie jos sprendimo eigą.
Šioje dalyje susipažinote su studentų atstovo veikla ir kompetencijomis, patarimais, kaip efektyviai atstovauti.
Jei kiltų papildomų klausimų, susisiekite su savo studentams atstovaujančia organizacija.